- pilnateisė
- pilnatei̇̃sis, pilnatei̇̃sė bdv. Pilnatei̇̃sis piliẽtis.
.
.
pilnateisis — pilnateĩsis, ė adj. (2) turintis visas teises, visateisis: Darbo žmogus yra pilnateĩsis savo tarybinės valstybės šeimininkas (sov.) DŽ. Dabar jis tapo pilnateisis tėvo pasekėjas I.Simon. Bus, kas bus, bet aš nors pilnateisė moteris I.Simon. Be… … Dictionary of the Lithuanian Language